Eilės metant nuotakos puokštę

Tu – žiemos gražuolės šydas,
Tu – balta puri pūga...
Stabteli tave išvydę:
Tu juk – Nuotaka balta.

Baltą rožių puokštę meski
Pabroliams ir pamergėms –
Tu jau savo laimę radus –
Negailėki jos kitiems.

Ant rožinio padangės skliauto
Baltieji nuotakos žirgai.
Iš atminimų liko skiautės –
Visus ir viską palikai.

Balti miražai Tavo sielai,
Baltų lelijų Tau žiedai
Už tai, kad išėjai ne dienai –
Jaunystę amžiams palikai.