Vedybų sutartis - ką reikia žinoti prieš vestuves?

Šis straipsnis sudarytas remiantis teisininkės Ivetos Jarašiūnaitės duotu interviu vienoje populiarioje internetinėje tinklalaidėje bei kitais šaltiniais, nurodytais straipsnio pabaigoje. Anot jos, vedybinė sutartis gali būti laikoma dokumentu, tiek pat svarbiu, kaip būsto draudimas, saugantis nuo nelaimingų atsitikimų ir gaisrų. Apžvelkime ką gi mes galime, o ko negalime „apdrausti“.

Rekomenduojame Jūsų šventei:

Šeimos židinys - Pienės pūkas

87 Eur

Šeimos židinys - Žiedas delnuose

89 Eur

Vestuvių palinkėjimų knyga Orchidėjų žiedai

45 Eur

Medinis vokelis pinigams įteikti

18 Eur

Širdelė padėkos dovanėlė svečiams

1.5 Eur

Lietuvoje vedybine sutartimi sprendžiami tik turtiniai klausimai, kai tuo tarpu užsienyje galima į sutartį įtraukti ir moralinius aspektus.

Vedybų sutartys yra dvejopos – ikivedybinė ir povedybinė. Ikivedybinė sudaroma iki santuokos ir įsigalioja iškart po santuokos įregistravimo, o povedybinė sutartis gali būti sudaroma bet kada santuokos metu.

Kaip ir buvo minėta anksčiau, vedybų sutartis gali būti traktuojama panašiai, kaip ir būsto draudimas, kuriuo užtikrinamas tam tikras saugumas ir ramybė. Tačiau apie vedybines sutartis sklando įvairiausių mitų. Labai svarbu suvokti, kad ideali vedybų sutartis laikoma tokia, kuri skyrybų atveju užtikrina, jog abu partneriai išsiskiria esant vienodai „laimėtai“ turtinei padėčiai. Kita vertus, jei sutartis buvo sudaryta taip, kad vienas iš sutuoktinių supranta, kad skyrybų atveju liks turtiškai nuskriaustas, jis tiesiog gali nesutikti skirtis. Tokiu atveju susidaro sąlygos toksiškiems ar smurtiniams santykiams.

Kaip sudaroma vedybinė sutartis?

Norint sudaryti vedybinę sutartį, ypač jei norite įtraukti asmeniškai jums aktualius punktus, reiktų kreiptis į teisininkus. Jie galės pakonsultuoti bei, remdamiesi savo srities žiniomis ir patirtimi, atkreipti dėmesį į aspektus, apie kuriuos net nepagalvojote. Kad ir kokie tobuli iš pradžių atrodytų poros santykiai, stebint skyrybų ir lyčių ekonominės padėties statistiką, vis tik moterims pravartu pasikonsultuoti asmeniškai su pačios pasirinktu teisininku, kad patartų jos konkrečiu atveju ir padėtų sudaryti kiek įmanoma jai naudingą sutartį.

 Jei apsigalvosiu? 

Vedybinę sutartį galima keisti kiek norima kartų ir kada norima. Tam tereikia kartu su sutuoktiniu nueiti pas notarą ir pakoreguoti esančią sutartį. Tai ypač aktualu, kai situacija pasikeičia – gimsta vaikai, sukuriamas verslas ir pan. 

Be vedybinės sutarties

Norint apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra verta pasirašyti vedybinę sutartį, svarbu įsisąmoninti, kokia bendra taisyklė galioja susituokus Lietuvoje ir nesudarius vedybinės sutarties:

Visas turtas, įgytas iki santuokos, priklauso kiekvienam sutuoktiniui asmeniškai, o visas turtas, įgytas santuokos metu, su keliomis išimtimis *, yra bendras. Visi šie objektai yra bendra jungtinė nuosavybė:

• nekilnojamas turtas įgytas santuokos metu (namas, butas),
• automobiliai,
• visi pinigai,
• 2-os ir 3-ios pakopos pensija (jei skyrybų atveju pareikalaujama kompensacija, gali tekti sumokėti pusę pensijų fonduose santuokos metu sukauptų pinigų),
• gyvybės draudimas,
• vertybiniai popieriai,
• kripto valiutos,
• pinigai, esantys užsienio bankuose esančiose sąskaitose ir t.t.
• skolos,
• paskolos, lizingai, kreditai,

* čia pateiktos pagrindinės išimtys, koks turtas santuokoje be vedybinės sutarties lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe ir skyrybų atvejų nedalinamas:

• dovanotas turtas,
• paveldėtas turtas,
• tikslinės išmokos,
• paramos,
• asmeninio naudojimo daiktai,
• susiję su profesija asmeninio naudojimo daiktai,
• intelektinės teisės, pramoninės teisės. Pvz. knygos išleidimo atveju intelektinė nuosavybės teisė lieka asmeninė, o pinigai, gauti pardavus knygas, jau bendri.

Pavyzdys: Jei žmona santuokos metu paveldi namą, jis yra jos asmeninis turtas. Ji turi teisę jį parduoti ir pirkti pvz. kitą butą. Tam reikia kreiptis į notarą ir išreikšti valią, kad už savo asmeninius pinigus, gautus pardavus paveldėtą namą, pirks butą, kuris bus jos asmeninis turtas. Po to ir jį galima parduoti, tik vis aiškiai išreiškiant valią pas notarą, kad norima išlaikyti savo asmeninę nuosavybę.

Vedybinės sutarties pagalba galima pakeisti bendrą taisyklę, kuri galioja nesudarius sutarties.

Suprantama, kad jaunos šeimos turi turėti kur gyventi. Paprastai iki ar po santuokos įregistravimo imama paskola ir įsigyjamas nekilnojamas turtas kaip bendra nuosavybė. Tačiau dažnu atveju būna taip, kad vienas iš poros jau turi asmeniškai priklausantį nekilnojamą turtą, kuriame ir norėtų gyventi ir neketina įsigyti kito. Kitas gan dažnai pasitaikantis atvejis, kai nekilnojamas turtas, numatytas gyvenimui kartu, dėl įvairių priežasčių, teisiškai priklauso trečiam asmeniui pvz. vienam iš antros pusės tėvų. Kad ir kokie idealūs atrodytų poros santykiai ar puikiai šiandien sutariat su uošviais, tačiau pasirūpinkite aptarti turtinius klausimus iš anksto, kol nesate sudėtingoje situacijoje. Santuokoje abi pusės turi jaustis lygiavertės ir lygiateisės ne tik žodžiu, bet ir pagal įstatymą, todėl rimtai apsvarstykite galimybę sudėti tam tikrus saugiklius ir juos įteisinti, galbūt pasirašant ikivedybinę sutartį.

Tokiems ir kitiems atvejams spręsti yra net 3 vedybų sutarčių tipai:

1. Kai visas turtas lieka asmenine nuosavybe net ir po santuokos sudarymo;
2. Kai net ir tai, kas įsigyta iki santuokos (pvz. namas), gali tapti bendrąja jungtine nuosavybe;
3. Kai turtas tampa bendrąja daline nuosavybe;

Turtui gali būti taikomas mišrus režimas, kai dalis turto, pvz. namas ir žemės sklypas, kur bus gyvenama, net ir įgytas (pirktas, paveldėtas ar gautas dovanų) iki santuokos, tampa bendra nuosavybe, o pvz. papildomas butas, atlyginimas ir pensija lieka asmeninė.

Ką dar galima numatyti vedybų sutartyje

Galima įtraukti tam tikrus kompensacinius klausimus, pvz. kompensacija, jeigu santuoka bus nutraukta dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

Ko negalima įtraukti į vedybinę sutartį 

Sudarant vedybinę sutartį negalima spręsti ateities klausimų, pvz. kas skyrybų atveju būtų su vaikais, su kuo jie liktų gyventi, kokie alimentai būtų mokami, kokia būtų bendravimo tvarka, kadangi tai yra ne turtiniai klausimai.

Taip pat negalima įtraukti sąlyginių punktų, pvz. jei žmona pagimdys du vaikus, jai bus išmokėta tam tikra pinigų suma.

Kad ir kokių asmeninių norų būtų iš kiekvieno sutuoktinio, vedybinės sutartys turi atitikti tam tikrus kriterijus ir yra griežtai peržiūrimos.

Vedybų sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dviem atvejais:

1. sandorių negaliojimo pagrindais (daugiau susipažinti galite straipsnyje LR CK 1.78-1.96 str.)
2. kai sutarties sąlygos prieštarauja gerai moralei ar vieno iš sutuoktinių teisės ypatingai pažeidžiamos ir nukrypstama nuo lygių dalių principo. (daugiau susipažinti galite straipsnyje LR CK 3.105 str.). Pvz. sąlyga dėl turto išlaikymo. Jei nurodoma sąlyga, kad žmona įsipareigoja išlaikyti vyro turtą, o vyras tuo pačiu neįsipareigoja išlaikyti jos turto, tokia sąlyga pažeidžia sutuoktinio interesus labiau nei kito, todėl tokia sutartis yra niekinė ir negalioja.

Šaltiniai

Teisininkės Ivetos Jarašiūnaitės interviu.

Šeimos teisės specialistės Ievos Jegorovaitės paskaita

https://teisesangelai.lt/vedybu-sutartys-ir-ju-praktine-nauda/

NUOTAKOMS TAIP PAT REKOMENDUOJAME STRAIPSNIUS: