Išlydėjimas iš jaunikio bei nuotakos namų
Pas jaunojo tėvelius
Piršlys kreipiasi į tėvelius:
Išauginote gražų, protingą ir tvirtą vyrą. Taip jau yra mūsų žmonių giminėj, kad vyrui priklauso turėti savo gyvenime dar vieną svarbią moterį - žmoną. (kreipdamasis į jaunikį) Ji suteiks tau gyvenime daug naujo, iki tol nepatirto džiaugsmo, o tu tapdamas vyru turėsi naujų pareigų. Turėsi būti geras sutuoktinis, tėvas. Šiandien čia, savo namuose, pakelki šampano taurę už tėvus ir paprašyki jų palaiminimo tavo naujame kelyje, kurį pasirinkai eiti nebe vienas, o dviese.
Pakeliamos taurės. Piršlys kreipiasi į tėvelius:
Mieli tėveliai, šiandien jūs prisimenate sūnaus pirmą šypseną, pirmą ištartą žodį "mama, tėti", atrodo, tai buvo visai neseniai. Bėgo metai, tiek daug kartų nužydėjo sodai, buvo džiaugsmo ir vargų, o šiandien jau savo lizdą suka jūsų sūnus. Žinau, kad jei galėtumėte kiekvieną akmenėlį surinktumėte, pelkes paverstumėte žalia veja, jei galėtumėte lietaus lašus paverstumėte saulės spinduliais, tačiau šito jūs, tėveliai, negalite... Palaiminkite sūnų ir palinkėkite jam laimingo kelio, kad šis būtų kupinas saulės šilumos ir spindulių.
Po palaiminimo piršlys perskaito žodžius:
Tu padėkoki mamai, tėvužėliui,
Namų kertelėms slenksčiui padėkok
Augino, mokė, šluostė ašarėlę
Todėl ties vartais dar sustok.
Sustok ir pasakyk, kad laikas jau atėjo,
Atbėgo meilė ir jau šaukia iš namų.
Tėvų švelni glamonė - dvelksmas vėjo,
Pabalo jau. Einu, einu...
Laimingam būti palinkėki mama,
Laimingo kelio, džiaugsmo palinkėk...
Na ką, keliaukime, nuotaka mūsų jau laukia.
Pas nuotaką namuose
Jaunikis su piršliu ir pabroliais ateina prie durų ir nori įeiti. Durys apklijuotos gražia juostele (voratinklio imitacija). Piršlienė taria:
Nori turėti žmoną, turi ją užsitarnauti. Štai tau voratinklis, pinklės. Už jo yra tavoji išrinktoji. Norint pas ją patekti, reikia įveikti šią kliūtį. Štai žirklės. Su kiekvienu voratinklio sijos kirpimu turi meiliai prisišaukti savo išrinktąją. Lai iš širdies eina tavo žodžiai ir ištirpdo šią kliūtį.
Jaunikiui atlikus užduotį, nuotaka atiduodama. Visi susirenka kambaryje, kur paruoštas stalas. Piršlienė, kreipdamasi į nuotakos tėvus, skaito šiuos žodžius:
Nepastebimai greitai prabėgo jūsų dukros vaikystė, nusinešdama vaikišką juoką, džiaugsmą ir nerūpestingumą. Niekas taip nemokėjo paglostyti galvelės, nušluostyti ašarų, kaip jūsų švelnios rankos. Šiandien jūsų dukra užaugo ir išeina iš jūsų namų. (kreipiasi į jaunuosius) Mieli jaunieji, nuo šiandien „aš“ pamažu išnyksta, lieka „mes“. Šis žodis augs kartu su jumis. Daug ko reikės, kad šis žodis skambėtų, kaip krištolo taurė iš kurios gersit pirmąjį šios šventės tostą. Tad linkim, kad skaisti šios dienos šviesa spindėtų Jums visą gyvenimą. Kad šiandieniniai linkėjimai jus lydėtų, o eiti reikės patiems. Ir priėjus gražų rytą, dar negreit prieiti popietę. Tad susikabinę rankomis eikit per ugnį, per laimę ir per skausmą, visada šalia, visada kartu. Už tai ir pakelkime taures.
Išgėrus šampano piršlienė, kreipdamasi į abiejų jaunųjų tėvelius, tęsia:
Mieli tėveliai, jūs šiandien išleidžiate savo vaikus į tą patį gyvenimo kelią, į kurį prieš gerą laiko tarpą išėjote ir patys. Ir galbūt sudrėks jūsų akys sutinkant jaunąją porą su duona ir druska vien dėl to, kad gerai žinote nueito kelio skonį ir kainą.
Tik pažvelkite, Tėveliai, mes - užaugom.
Išskrendam jau paukščiais iš namų gimtų.
Tiktai Jūs, mielieji gimtą lizdą saugot,
Kad sugrįžt galėtum mes, kai bus mums neramu.
Tai atrodo vakar mes maži bėgiojom,
Glaudėt Jūs kiekvieną prie savos širdies.
Šiandien Jums gėles mes dovanojam
Ir palaimą prašom mums suteikt.
Mieli tėveliai, palaiminkite šią nuostabią jauną porą, nusprendusią šiandien sujungti savo likimus.
Po palaiminimo visi ruošiasi važiuoti į ceremonijos vietą.