Jauniesiems
Mielieji,
Šiandien mes švenčiame vestuves, kurios išpuolė pačiame gamtos žydėjimo laike. Ir štai mes suėjome sveikinti jaunuosius, kurių veidai tiek skaistūs, kad net pati saulė skolinasi iš jų spindulius, o mėnuo pavydi jų išminčiai.
O Jūs, kurių vardai, .... ir .... (nuotakos ir jaunikio vardas), kurie esate sulipdyti iš vandens ir ištikimybės dulkių, o Jūsų prigimties dirvoje, Jūsų širdyse pasėtos tiktai tiesos sėklos, priimkit šį raštą, kaip priiminėjat svečius ir išgerkit šių žodžių išminties saldumą, kaip kad išgeriat šampano taurę. Ir jeigu Jums užeis liūdnumas - nenusiminkite. Nemaža yra vargo liepsnos pagautų žmonių, bet, galiausiai, Dieviškųjų malonių debesies atgaivinti, jie troškimams išsipildžius, pražysta tarsi rožės ir bazilikai.
Ir jeigu tas neteisingas dangaus skliautas kelias dienas Jums nesuteikia malonių, lai Jūsų širdys nesusigniaužia kaip pumpuras. Anksčiau ar vėliau patirsite Dieviškąjį gailestingumą ir Jūsų pusėn papūs palankumo vėjas.
Dar linkime, o mūsų galvų vainike ir širdžių svajone, kad Jūsų širdys nebūtų pažymėtos sielvarto ženklu, nelyginant tulpė, o mintys nepakriktų lyg sulamdyti hiacinto žiedeliai. Tegul budri laimė Jums padeda, o dangus ima suktis kaip Jūs trokštat ir tegu Jūsų širdys, apšviestos Jūsų pačių grožio, džiūgauja, apsvaigusios nuo susitikimo su meile saldybės.
Ir tegu tas meilės paukštis susisuka lizdą Jūsų troškimų šakose!