Jaunųjų priesaika vienas kitam
Žodžiai jaunajam:
Aš žinojau, kad būsiu laimingas, jei mylėsiu, jei klausysiu meilės balso, jei eisiu jos keliais, kad ir kokiais stačiais ir pavojingais. Ji apipila perlais, papuošia brangakmeniais ir negailestingai viską atima, palikdama nuogą, veda ir paklaidina, duoda regėjimą ir apakina. Ji - didžiausia egoistė ir labiausiai aukojas. Meilei pakanka meilės. Ji yra perdaug didelė, kad ją išsakytum ir perdaug maža, kad apie ją kalbėtum. Ir kas atspės, kur jos daugiau: mūsų glėbyje, senukų vienatvėje ar vienuolio tikėjime? Kas ją sugaus, jei ji nepagaunama kaip vėjas? Nors mes jau meilės pačiupti... Ji amžina kaip žvaigždės. Ji viena vienintelė. Ji yra tai, dėl ko mes gyvename, dėl ko kenčiame ir dėl ko džiaugiamės. Ji yra viskas ir be jos nėra nieko. Ji yra Meilė.
Žodžiai nuotakai:
Noriu eiti gyvenimu, bet su tavim, kad kelią rodytum. Noriu nešti meilę, bet noriu, kad man padėtum. Noriu atsisėsti ant pasaulio krašto, bet su tavim, kad saugotum. Noriu pasiekti žvaigždę, bet noriu, kad pakeltum. Jei neisi gyvenimu mano, aš pasiklysiu. Jei meilės kartu mes nenešim, aš meilės neteksiu. Jei nesaugosi manęs ant pasaulio krašto, aš nukrisiu, o jei tu manęs nepakelsi, aš nieko nepasakius numirsiu.