Piršlio korimui - testamento nebus
Aš, neteisingai apkaltintas ir žiauriai mirčiai pasmerktas, teisiamosios LIUDININKŲ giminės atstovas visu iškilmingumu čia susirinkusiems pareiškiu:
Siekdamas, kad po mano mirties, besidalijant gausų turtą, nekiltų vaidai, ar net pilietinis karas, noriu savo gėrybes kuo teisingiausiai šiuo testamentu paskirstyti.
Todėl prieš tai atsakykite į klausimą:
Ar aš kam nors esu ką nors skolingas?
Pareiškiu šiuo pasisakymu, kad šiandien mano TESTAMENTO NEBUS...
Kodėl? Atsakau:
1. Aš nesiruošiu mirti. Ir manęs šiandien niekas nepakars.
Esu pats šauniausias, gražus jaunas vyras, ir iš liemens, ir iš stuomens. Žodžiu, esu toks vienintelis, todėl unikumus, pagal galiojančius Lietuvos įstatymus reikia griežtai saugoti ri gerbti. Jų negalima sunaikinti, sugadinti ir pakarti. Kitaip būsite kaltinami už unikalaus daikto pagrobimą ar išniekinimą. Taigi jei tik paliesite mane pirštu, tai jūs būsite baudžiami. Pagalvokite, ar norite rizikuoti savo laisve ir patekti į kalėjimą už padarytą tyčinę žmogžudystę.
2. PAGAL ĮSTATYMUS LIETUVOJE PANAIKINTA MIRTIES BAUSMĖ. Taigi, gerbiamieji ponai ir ponios, laikydamiesi Lietuvos įstatymų, jūs negalite manęs nuteisti mirties bausme.
3. Kelnės man pačiam dar bus reikalingos, kai kas užklups mudu su žmona ramiai besišnekučiuojančius.
4. Marškiniai man pravers, kai žmona užsimanys pasišildyti viena namuose, o mane paliks lauke.
5. Batai man bus reikalingi, kad nieko nežadindamas galėčiau greičiau užbėgti pas žmoną iš po naktinių gastrolių.
6. Kepurė reikalinga, kad kartais sušvelnintų žmonos smūgius per galvą.
7. O tai, kas yra tarp kojų, reikalinga ir man pačiam. Juk mudu su ŽMONA dar tokie jauni esame.
Tad visi daiktai man reikalingi, tai ir neturiu ko palikti Jums, gerbiami svečiai ir jaunieji, nieko nepalieku ir laukiu tolesnio Jūsų žingsnio.
Nuolankiai Jūsų - piršlys XXX (vardas)