Šeimos židinys dvyliktą valandą

Paruošiamos dvi žvakutės ir padedamos ant lėkštelės. Piršlienė skaito šiuos žodžius:

Mama – šis žodis prisiminimų takeliais nuveda mus į vaikystes dienas – basas ir nerūpestingas, nes visus atbėgančių dienų rūpesčius susemdavo geros ir šiltos mamos rankos. Jos šiurkštokais, nuo darbų suskirdusiais delnais švelniai nubraukdavo nuo mūsų veido ašaras ir išsidraikiusius plaukus. Motinos meilę mes priimdavome negalvodami, nesvarstydami, ar ją užsitarnavome. Ji duodavo, mes imdavome. Ir štai atėjo laikas, kada vaikams prisiėjo suprasti, kad imant reikia ir patiems duoti!
Miela................. ir........................ (abiejų mamų vardai) atleiskit vaikams už tas nemigo naktis, kurias Jus privertė budėti vaikų nerūpestinga jaunystė, atleiskit už tai, kad savo svajones ir džiaugsmus dovanojo kitiems, o Jums paliko nepasisiekimus ir rūpesčius. Vaikai jums dėkingi ir už tai, kad jie išvydo šį pasaulį kaip tik laiku, leidusiu jiems surasti vienas kitą. Jie pasiryžę išsaugoti Jūsų meilę kaip tikrojo šeimos židinio šilumą. Mylimos.......................... ir........................... (mamų vardai) prašom uždegti simbolinį šeimos židinį ir perduokite per rankas jį jauniesiems. Te primins tai šios dienos linksmybėje, kad motinų meilės ugnis yra amžina.