Tradicinės vestuvės (dviejų dienų scenarijus)
I diena
Išlydėjimas iš nuotakos namų
Jaunojo pulkas atvyksta pas jaunąją. Pasitinka svočia ir vyriausia pamergė. Muzikantas groja "Ar aš tau, sese, nesakiau". Varteliai ar durys užtverti juosta. Svočia klausinėja, piršlys su pulku atsakinėja.
Svočia:
Kas Jūs esate?
Piršlys:
Svečiai nebuvėliai.
Svočia:
Ar daug čia Jūsų?
Piršlys:
Nei daug, nei mažai. Kokie trys šimtai. Šimtas klišų, šimtas plikų, šimtas gerų žmonių. Klišiai kelius pramynė. Plikiai apšvietė. O geri žmonės dieną, naktį keliavo, kol čia atsirado.
Svočia:
Kokiu keliu atjojote?
Piršlys:
Lino žiedų tiestu, žvaigždėmis šviestu, žaliom rūtom barstytu.
Svočia:
O ar surinkote žalias rūtas?
Piršlys:
Rinkti surinkome, tik vienos neradome. Norime čia paieškoti.
Svočia:
O kur Jus Ją dėsite?
Piršlys:
Turim žalią diemedį, šalia pasodinsim.
Svočia:
Vidun įleisim, jeigu mįsles atspėsit.
Piršlys:
Pasistengsim.
Svočia užduoda keletą jumoristinių mįslių (galima išsirinkti iš čia). Spėja piršlys ir pabroliai. Svočia:
Mįsles šiaip taip atspėjote, reiškia ne puodynes ant pečių nešiojate. Reiktų vidun leisti, tik ar turite raštus?
Piršlys:
Turime raštus į visus kraštus.
Svočia:
Raštai gražiai surašyti, tik neužanspauduoti.
Piršlys:
Turiu anspaudą, galiu užanspauduoti.
Piršlys padeda šampano butelį. Svočia:
Na tai ką gi, sveteliai, prašom ieškoti rūtelės.
Svočia su vyriausia pamerge veda pulką į vidų. Viduje pusračiu sustoja jaunosios pulkas. Jaunoji su gėlėmis. Jaunosios tėvai sėdi ant kėdžių garbingoje vietoje. Piršlys nusilenkia ir sako:
Ramybė visiems, o linksmybė man, čia įeinančiam. Lenkiuosi pirmiausia šių namų šeimininkams, žalios rūtos savininkams ir svočiutei rožei, ir jaunajai mergelei su pamergėlėm. Nesipykim nesibarkim, o gražiuoju susitarkim. Norime jaunąją mergelę už rankos paimti, į karietą pasodinti, į bažnyčią nuvažiuoti, su jaunikiu suvinčiavoti. O kad viskas būtų kaip dera, pagal protėvių tradicijas vyriausias pabrolys įteiks rūtų vainikėlį.
Vyriausias pabrolys paima lėkštutę, užtiestą servetėle, ant kurios guli mažas rūtų vainikėlis. Vyriausia pamergė jį prisega nuotakai. Muzikantai groja "Aš pasėjau žalią rūtą...". Pamergės prisega gėlytes pabroliams, svočia sujuosia piršlį juosta. Vyriausia pamergė prisega gėlytę jaunajam. Prisegus vestuvių simbolius svočia paragina atsisveikinti jaunuosius su tėvais.
Jaunųjų atsisveikinimas su tėvais:
Svočia:
Žiemas keitė pavasariai, pavasarius vasaros. Metai vis bėgo ir bėgo. Mūsų jaunoji vis dažniau rymodavo prie langelio ir štai šį, tokį ankstyvą pavasarį sulaukė savo išrinktojo ir dabar laukia savo tėvų palaiminimo.
Atsisveikinus nuotaka su svočia, jaunikis su piršliu, pamergės su pabroliais eina sėsti į automobilius (tokia tvarka ir sėdi). Vykstama į santuokos rūmus.
Santuokos rūmai
Santuokos rūmuose viską tvarko jų ceremonmeisteris. Po ceremonijos jaunieji jau sėda į automobilį kartu, piršlys su svočia. Visi važiuoja fotografuotis.
Gamtoje
Iš fotografo pulkas vyksta į iš anksto numatytą gamtos kampelį. Reiktų, kad jame būtų galimybė uždegti laužą/aukurą. Piršlienė liepia jaunimui surasti ir nuskinti devynias skirtingas žoleles Rasos šventės žoliavimui. Jas atnešus, svočia paburia, ką žolelės reiškia (tiesiog savais žodžiais pakalba apie gerą gyvenimą, vaikus, turtus, sveikatą ir panašiai). Žoleles meta į aukurą, sakydama užkalbėjimus, kad jauniesiems linki vaikučių, turtingo, sveiko, laimingo gyvenimo.
Jei lankomoje vietoje yra ąžuolas, reiktų jį pagerbti prisimenant, kad mūsų protėviai jį ypatingai tausojo ir laikė šventu, jo stiprybė - kietumas, ilgaamžiškumas, nes jis ne taip, kaip kiti medžiai, senuosius lapus numesdavo tik sprogstant naujiems. Tai medžiui teikė magiškų savybių. Po juo ir degdavo amžina ugnis, kalbėdavo ir pranašaudavo kriviai. Galima paskaityti eilėraštį:
Šaltinis po ąžuolu
Kur ugnį kūreno praamžiui
Po ąžuolu alma versmė,
Per amžius, per amžius, per amžius
Ateinančiam taria esmė.
O ąžuolas kirstas ne sykį,
Klastingais kryžeivių kardais,
Krauju ta ugnis užgesinta.
Versmėj pelenai jos raudos.
Pragydo viršūnėje paukštis
Per naktį skaičiuoja žvaigždes,
Subyra, kas amžiams per menka,
Po ąžuolu alma versmė -
Viena ji per amžius nesenka
Ateinančiam taria esmė.
Pabaigus pagonišką ceremoniją, visi sėda į automobilius ir vyksta į vestuvių puotos salę.
Vestuvių puotos vietoje
Tėvai sutinka jaunuosius su duona ir druska, apipintomis rūtomis taurelėmis su vandeniu. Įėjus į salę randamas užsėstas stalas. Piršlys derasi su apsimetėliais dėl stalo, kol išsiperka su saldainiais ir alkoholiu. Prie išsipirkimo prisideda ir pulkas. Visi susėda už stalo.
I užsėdimas
Į visus susirinkusius kreipiasi piršlys:
Sveiki gyvi jauni, seni ir vidutiniai. Aš esu pasiuntinys paskirtas ne dėl dangaus aukštumo, ne dėl marių gilumo, kaip tiktai dėl to jauno jaunikaičio ir dėl jaunos mergelės su rūtų vainikėliu. Prašau Jūsų visų mylasties - linksminkitės ir neužmirškit ir jaunuosius bei save pašlovinti, pamergėms už šono grybštelti, piršliui lyčną įpilti, na ir kojas pamiklinti. Šis tostas yra už visus čia susirinkusius, per jūras marias atvažiavusius.
Išgeriamas pirmasis tostas. Atsistoja piršlienė ir kreipiasi į jaunuosius:
Mieli jaunieji,
Neramios jaunatviškos dienos
Margais sakalais nuplasnojo.
Prie naujo gyvenimo slenksčio
Šandieną abu Jūs sustojot.
Nebus visos dienos kaip šventės
Ir kelias vien rožėmis klotas.
Pavargsta ir saulė juk šviesti.
Atsėlins ir laikas miglotas.
Reikės ir audras nugalėti
Ir vietoj slidžioj nepaslysti.
Padės niekada nepalūžti
Tik meilė, tik Jūsų jaunystė.
Vien ja, visados ja tikėkit
Užgesti jai niekad neduokit.
Kūrenkit lyg šventąją ugnį.
Už jokius turtus neparduokit.
Jaunieji, būkit laimingi, pakėlę pirmą vestuvinę taurę. Būkit laimingi, žengdami pirmuosius bendro gyvenimo žingsnius. Būkit laimingi išgirdę pirmą vaiko juoką. Būkit laimingi ir tada, kai Jūsų smilkinius pasidabruos šarma. Pakelkime tostą už jaunuosius.
Piršlienė pradeda kalba apie ugnį:
Mūsų protėviai didžiai šlovino ir saugojo ugnį, ją šventuose ąžuolynuose kurstė ir saugojo vaidilutės. Gabija buvo ugnies dvasia, šviesos, šilumos ir gėrio simbolis. Senovėje sutuoktiniai buvo apvedami tris kartus apie ugniakurą linkint laimės, ištikimybės ir santarvės šeimoje. Nuo ugnies garbinimo laikų ir išliko išsireiškimas "šeimos židinys". Kadangi sunkiai išgaudavo ugnį, tai moterys neleisdavo jai užgesti nei dieną, nei naktį. Židinio užgesinimas lėmė tiems namams nelaimę.
Taigi, mieli tėveliai, kviečiu Jus uždegti naujosios šeimos židinį.
Kai tėveliai uždega šeimos židinį, svočia taria:
Taigi, jaunieji, tenegęsta niekad Jūsų bendras židinys, tegul Jūsų ugnelė būna šviečianti, šildanti, maitinanti. O kad taip būtų, paminėkime senąją ugnies dvasią Gabiją. Gabija, ugnele, šviesk jauniesiems. Jiems gyvent padėki, dek skaisčiai, spindėki. Lai Jūsų meilė žydi, lai draugystė lydi. Gabija, negeski, juos į laimę veski. Ištvermės, stiprybės, gerio ir kantrybės, Gabija, jiems duoki, dek skaisčiau, liepsnoki. Nieko tenestinga šeimai jų laimingai. Te jie stiprūs būna ir dvasia ir kūnu. Viskas, ko linkėjom, tegu išsipildo, darganoj ar vėjuj, Gabija tešildo.
Pakeliamas tostas už jaunųjų šeimos židinį, dainuojama "Ilgiausių metų...". Svečiai kviečiami vaišintis. Pavalgius piršlys su svočia renka stalo komendantus ir ministrus. Po valdžios rinkimų linkėjimus ir tostus sako jaunųjų tėvai. Vaikai padėkoja tėvams. Įteikiamos dovanos nuo vaikų. Tostas tėvams:
Piršlienė:
Mieloji mama,
Jei tu galėtum, -
Tu visus akmenėlius
Nurinktum nuo mano kelio
Ir būtų jis toks paprastas, tiesus.
Jei tu galėtum, -
Tu pelkes paverstumei į veją žalią,
Į saulės spinduliu, -
Žvarbius lietaus lašus.
Jei tu galėtum, -
Tu kelią man papuoštum
Žiedais pavasariniais
Ir būtų lengva lengva tam kely.
Jei tu galėtum,-
Tu širdį išrautum iš krūtinės,
Bet gal geriau,
Kad negali.
Pakelkime taures už didžiausią pasaulyje meilę, motinos meilę, už jaunųjų mamas. Taip pat pakelkime taures už jaunųjų tėvelius, kurių meilė tikrai nei kiek nenusileidžia stiprumu motiniškai.
Po jo visi kviečiami šokti. Pirmasis šokis - jaunųjų, visi sustoja ratu aplink jaunuosius.
II užsėdimas
Dainuojama "Karti, karti, degtinė karti". Pišliai moko jaunuosius bučiuoti. Keliamas tostas už jaunųjų bučinį. Svečiai kviečiami pasakyti savo tostus. Piršlys perskaito įsakymus jaunavedžiams:
Mes, piršlys ir svočia, suvedę porelę į bendrą ir laimingą gyvenimą, iškilmingai skelbiame savo įsakymus jaunajai ir jaunajam. Prašom išklausyti, įsiminti ir griežtai vykdyti. Šie reikalavimai skirti šeimos galvai - vyrui ir žmonai:
....(jaunikio vardas), nuolankiausiai klausyk savo išrinktosios įsakymų ir besąlygiškai, susiriesdamas ir išsitiesdamas, juos vykdyk.
....(nuotakos vardas), įsigyk automatinį kočėlą, kad paspaudus mygtuką kočėlas pats kristų ant vyro galvos.
..... (jaunikio vardas), negeisk, nešnekink ir neglostyk kitų moterų, tik vieną turėki savąją.
.....(nuotakkos vardas), parink vyrui ankštą ir aukštą apykaklę, kad nesidairytų į šonus ir nematytų kitų moterų.
....(jaunikio vardas), neaugink barzdos, kad žmonai nebūtų į ką įsikibti.
.... (nuotakos vardas), nesistenk užgniaužti vadovavimo iš viršaus ir leisk vyrui pasireikšti. Atmink, kad ir žvirblis turi balsą ir nori čirkšti.
......(jaunikio vardas), žinok, kad grakščių kūno linijų išlaikymui ir aprangai nuo aptukimo tenka kultivuoti įvairius darbus ir turizmą. Prie turizmo siūlomas maršrutas: parduotuvė - turgus - darbo įstaiga - vaikų darželis. Atmink, kad kiekvienas žmogus per dieną turi nueiti ne mažiau nei septynis kilometrus.
.... (nuotakos vardas), atmink, kad vyrui nebūtų nuobodu žiūrėti televizorių, paduok bulves skusti arba plunksnas plėšyti.
..... (jaunikio vardas), jei po poros metų neiškelsi krikštynų, atmink, kad neši atsakomybę už nedorą pažiūrą į darbą.
.... (nuotakos vardas), būk visada jauna, graži, linksma ir draugiška, saugok savo šeimos lizdą ir nežiopsok, kad tavo lizdo neužtūptų kita.
Mielieji, tik laikydamiesi visų reikalavimų būsite laimingi sutuoktiniai, užauginsite vaikus ir švęsite auksines vestuves, kuriose pageidautume visi dalyvauti.
Visi pakelia taures už jaunuosius ir įsakymus jiems. Piršlys tęsia:
Na, mano patarimai dar nebaigti, turiu kelis ir pamergėlėms, taigi, klausykite įdėmiai:
Linkiu pamergėlėms, žydėkit kaip gėlelės. Iš eilės visus šokt veskit, tik vainikų nepameskit.
O kad Jūs vainiko žalio nesutryptų koks snaudalius, nosinėje suriškit ir už ančio užkiškit.
Ilgai nemergaukit, strainus vyrus gaukit, kad linksmi jie su gitara neštų kioskan tarą.
Mielos pamergėlės, nebūkite mandros šiais laikais, kaip ir viskas, ir vyrai iš tikrųjų brangūs.
Artėjant dvyliktai valandai svočia paprašo visų susikaupti, nes bus atliekama vainiko nuėmimo ceremonija. Piršlienė:
Vainikas, tai jaunystės, nerūpestingumo simbolis, mergautinio gyvenimo ženklas, svajonių, meilės nuojautos, pirmų džiaugsmų ir vilčių atspindys. Vainiką reikia ne deginti, o įdėti į kraičio skrynią. Nuotaka jį turi saugoti atminčiai. Rūtų vainikėlis turi būti atneštas išsaugotas švenčiant sidabrines bei auksines vestuves. Seniau kraičio skrynios būdavo daromos du dvigubu prieskryniu, kur jaunoji laikydavo vainikėlį. Jį nuėmus ir įdėjus į skrynią būdavo atsisveikinama su mergautinėmis godomis, nerūpestinga jaunyste. Ištekėjusios moters laukia rimti ir nelengvi šeimos rūpesčiai. Miela vyriausia pamergėle, kviečiu nusegti mūsų nuotakos rūtų vainikėlį ir jį įdėti į kraičio skrynią (skrynelę laiko svočia).
Jau danguje sužibo aukso žvaigždės,
Sustingo mėnuo debesų skliaute,
Į šiuos namus sveteliai susirinko,
Čia skamba juokas ir daina.
Gražiai šiandieną tu atrodai
Su baltu nuotakos šydu,
Su žaliu rūtų vainikėliu,
Rankas papuošus aukso žiedeliu.
Rytoj tu nuotaka nebūsi,
Nebus vainiko prie plaukų,
Palikusi jaunystę, džiaugsmą, juoką
Ir vėl ilgėsies tų jaunų dienų.
Beg gal nereikia jų gailėtis,
Kankintis ilgesiu graudžiu.
Juk mielas šalia tavęs sėdi.
Tikėk, tave jis saugos nuo visų audrų.
Pakeliamas tostas už rūtų vainikėlį. Pamergėms išdalinami rūtų vainikėliai. Dainuojamos liaudies dainos "Pasėjau linelį", "Augo sode ąžuolėlis". Vyksta šokiai, žaidimai.
III užsėdimas
Svočia skelbia, kad bus iškilmingas jaunosios pakėlimas į šeimininkes. Svočia nuima nuometą ir užsega jį vyriausiai pamergei. Nuotaką apriša skarele bei pariša prijuostę. Svočia:
Sveikinu tave, jaunoji,
Mergele išrinktoji,
Visų mergelių, moterų vardu
Šį pasveikinimą skiriu.
Dovanoju tau petelnę.
Rodyk vyrui meilę švelnia.
Kepk kasdieną jam blynus.
Bus laimingas ir gudrus.
Samtį duodu atminimui,
Didžiam vyro pagerbimui.
Pilk jam visados tirščiau,
Ir tik retkarčiais skysčiau.
Štai, jaunoji, tau kočėlas
Tešlai iškočioti,
O jei šeimą kas ardys -
Tai tą išvanoti.
Piršlys siūlo, kad svočia ne tik pakeltų jaunąją į šeimininkes, bet ir praktiškai parodytų, kokia turi būti šeimininkė, kokius turi kepti pyragus. Visi dainuoja "Svočia, svočia, nebūk kurčia. Atnešk pyragą per visą padlagą.". Svočia su pabroliais išeina pyrago. Svočia įeina pirmoji su uždegta žvake. Iš paskos pabroliai neša karvojų. Muzikantai dainuoja "Svočiute Rože". Siūloma pasivaišinti pyragu. Piršlys skelbia tostą už svočios pyragą. Svočia siūlo sugrįžti prie jaunosios šeimos temos ir pristato gautą siuntinį, kuriame yra kraitelis vaikeliui. Toliau tęsiamos dainos. Piršlys primena svečiams, kad jauniesiems jau laikas pailsėti, nes ši diena atnešė daug susijaudinimo ir nuovargio. Visi dainuoja jauniesiems ilgiausių metų arba "Noriu miego, saldaus miego". Jaunieji, lydimi svočios, išeina iš salės. Kiti, jei nori, pasilieka šokti.
II diena
I užsėdimas
Muzikantai su maršu kelia jaunuosius bei svečius. Svečiai laukia jaunųjų. Jaunuosius pasitinka svočia ir klausia, kur sūris, kurį jaunieji suslėgė. Įnešamas sūris, jaunikis pjausto, jaunoji visus vaišina. Visi dainuoja "Buvo gera gaspadinė". Visi kviečiami užstalėn. Piršlys skelbia tostą už jaunųjų šeimą.
Jauniesiems duodamas žaidimas - kopūstų galvos ir liepiama ieškoti vaikų.
Po žaidimo skaitomos jaunųjų sapnų reikšmės. Piršlys siūlo pakelti tostą:
Sapnuokite, jaunieji, sėkite žirnius, raskite pasagas - būkite laimingi!
Svočia ir piršlys paskaito patarimus jauniesiems. Piršlys kreipiasi į pamerges:
Na, pamergytės, gražios uogytės, prašom parodyti savo rūtų vainikėlius, kuriuos vakar gavote ir turėjote saugoti. Juk daviau patarimus, kaip reikia šį savo didžiausią turtą saugoti.
Komentuojama, kaip išsaugojo vainikėlius, ar nubyrėję, ar nuvytę, ką veikė, kad vainikėliai nukentėjo. Po vainikėlių apžiūrėjimo muzikantai pakviečia svečius užsisakinėti dainas "Pageidavimų koncerto" metu. Atliekamos svečių norimos dainos. Svečiai šoka.
Piršlio korimas
Piršlys šokių metu ištrūksta persirengti. Muzikantai, persirengę budeliais, paskelbia, kad reikia karti piršlį ir organizuoja jo paieškas. Suradus piršlį, skaitomas nuosprendis. Piršlys skaito savo testamentą . Jaunoji išvaduoja piršlį užmetusi rankšluostį. Svočia visus vaišina trauktine "Piršlio kraujas". Visi grįžta užstalėn
II užsėdimas
Vyriausias pabrolys skelbia tostą už piršlį. Vyriausia pamergė dėkoja svočiai ir piršliui už vestuvių pravedimą. Piršlys ir svočia sako baigiamąjį žodį, padėkoja visiems, jauniesiems palinki sutarimo santuokiniame gyvenime, nusiima savo gėles ir piršlio ženklus (juostą). Jaunųjų tėvai padėkoja piršliui ir svočiai. Vestuvės baigiasi, kas lieka, linksminasi jau neoficialioje šventėje.
Piršlių tostas užbaigiant vestuves:
Netgi ir tada, kai meilę automatai reguliuos,
Mes tikim, Jūs meilė žydės be paliovos.
Kai būdami senukais sūpuosit anūkus,
Su meile prisiminsit praėjusius laikus.
Mes vėl visi suplauksim į Jūsų vestuves.
Pirmiau į sidabrines, po to - į auksines.
Gyvenimas tebūna ilga ir šviesi diena
Ir tyro džiaugsmo pilna, lyg taurė sklidina.